Pastaraisiais keleriais metais Europa susiduria su daugybe krizinių įvykių – nuo 2020 m. visą pasaulį palietusios COVID-19 pandemijos, iki 2022 m. įvykusios plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą. Kaip visi šie įvykiai palietė mūsų Lietuvos jaunuolių emocinę gerovę?

2024 m. HBSC komandos narių išleista tarptautinė publikacija, parodė, kad šių įvykių fone reikšmingai padidėjusį nerimo lygį buvo patiriantis kas ketvirtas 5-11 klasės moksleivis.  

Analizuojant nerimą prognozuojančius veiksnius, buvo nustatyta, kad kone tris kartus dažniau nerimastingumą buvo linkusios patirti merginos. Padidėjusiu nerimu taip pat dažniau pasižymėjo didesnį bendrą stresą patiriantys jaunuoliai bei moksleiviai, kurie dažnai jaučiasi vieniši arba pasižymi probleminiu socialinių medijų naudojimu.

Šiame globalių krizių gausiame laikotarpyje, svarbu nepamiršti rūpintis moksleivių psichologine savijauta, mokėti atpažinti, iškaustyti, o esant poreikiui, nukreipti nerimą patiriančius jaunuolius kreiptis psichologinės pagalbos.

Pilną publikaciją rasite čia: https://www.mdpi.com/2227-9067/11/1/32

Gruodžio 11 ir 13 d.Lietuvos HBSC (angl. Health Behaviour in School-aged Children) tyrimo komanda Lietuvos mokykloms pristatė 2022 m. moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimo HBSC nacionalinius rezultatus. Renginyje dalyvavo per 60 administracijos atstovų iš šiame tyrime dalyvavusių mokyklų. Susitikimo metu buvo ne tik aptarti pagrindiniai nacionalinio tyrimo rezultatai, bet ir atsakyti visi mokytojams, administracijos atstovams iškilę klausimai.

Dieną prieš renginį visoms tyrime dalyvavusioms mokyklos buvo išsiųsti individualūs mokyklų įverčiai bei jų palyginimas su nacionaliniu vidurkiu. Mokslininkai taip pat išskyrė ir suformulavo pagrindines tobulėjimo kryptis kiekvienai mokyklai individualiai atsižvelgiant į jų rezultatus. Mokyklas, kurių ši HBSC komandos siųsta informacija nepasiekė, kviečiame susisiekti su mūsų komanda.

2023 m. lapkričio 29 – gruodžio 3 dienomis Paryžiuje (Prancūzijoje) vyko 15-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Excellence in Pediatrics“, skirta mokslininkams bei praktikams besidomintiems vaikų ir paauglių sveikata.

Trijų dienų renginyje buvo gausu plenarinių posėdžių, darbo grupių, žodinių bei stendinių pranešimų pristatymų. Konferencijoje dalyvavo mokslininkai iš 76 pasaulio šalių.

Tarptautinėje konferencijoje dalyvavo bei pranešimus apie paauglių sveikatą ir gyvenseną skaitė LSMU Sveikatos Tyrimų Instituto doktorantės lekt. Justė Lukoševičiūtė-Barauskienė (pranešimo tema: „Adolescent mental well-being: how does it relate to social support? Comparison before and during the COVID-19 pandemic“) ir Monika Žemaitaitytė (pranešimo tema: „How has the COVID-19 pandemic affected different areas of school-age children’s lives?“).

Doktorantės išvykoje galėjo pasidalinti savo patirtimi su kolegomis ir pasisemti naujų įdėjų tolesniems moksliniams darbams bei bei savo disertacijų rezultatų viešinimui.

Lietuvos HBSC (angl. Health Behaviour in School-aged Children) tyrimo komanda džiaugiasi, kad š. m. gruodžio 11 ir 13 d. 15:00–16:30 val. vyks 2022 m. moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimo HBSC nacionalinių rezultatų pristatymas. Į renginį pakviesti visų tyrime dalyvavusių mokyklų administracijos atstovai. Susitikimo metu aptarsime esminius nacionalinio tyrimo rezultatus, dalinsimės praktinėmis rekomendacijomis, atsakysime į kylančius klausimus. Susitikimas vyks nuotoliniu būdu „Teams“ platformoje.

2023 m. lapkričio 13–14 dienomis vyko HBSC (angl., Health Behaviour in School-aged Children) nuotolinis tyrėjų susitikimas. Pagrindiniai šio nuotolinio rudens HBSC susitikimo tikslai buvo suburti visas HBSC šalis, aptarti naujausią 2022 m. apklausą, tarptautinę ataskaitą, pasidalinti mintimis apie planuojamas publikacijas ir pradėti pasiruošimą 2025/26 m. apklausos protokolo rengimui.

Buvo pasidalinta paauglių gyvensenos ir sveikatos tendencijomis bei skirtumais tarp valstybių. Taip pat aptarta, kaip į HBSC tyrimo ir rezultatų sklaidos procesus įtraukti paauglius, kurie ir yra šio tyrimo pagrindas. Svarbi susitikimo dalis buvo HBSC tyrimo ateities perspektyvos – pradėta diskusija apie 2025/26 metų HBSC tyrimo prioritetines sritis, klausimynų performavimą. Susitikimas komandos nariams ne tik atvėrė galimybes geriau suprasti pasaulio mokyklinio amžiaus vaikų gyvenimo ypatumus ir palyginti Lietuvos duomenis, bet ir paskatino individualius apmąstymus apie unikalią HBSC tyrimo metodiką, naujas galimybes ir poreikį plėsti tiriamas sritis.

Susitikimas užbaigtas oficialia žinia, kad kitas HBSC susitikimas vyks 2024 m. gegužės 28-30 d. Glazgo mieste (Škotija).

Daugiau apie šį susitikimą skaitykite čia.

2023 m. spalio mėnesio 26 dieną Kėdainių rajono savivaldybėje vyko informacinis renginys, skirtas „Kartu mes galime daugiau 2“ projekto viešinimui. Jame dalyvavo Kėdainių švietimo pagalbos tarnybos, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos ir Švietimo skyriaus, visuomenės sveikatos biuro ir ugdymo įstaigų atstovai, LSMU mokslininkai, policijos pareigūnai ir priklausomybių prevencijos specialistai.

Šiame renginyje LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų institutą atstovavo mokslininkai: dr. Tomas Vaičiūnas, Monika Žemaitaitytė ir Judita Bulotaitė-Kasparaviečienė. Lektorius dr. Tomas Vaičiūnas skaitė pranešimą apie 2022 m. Kėdainių rajono moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimą ir pristatė rezultatus. Mokslininkas išsamiai aptarė moksleivių gyvensenos (mitybos, fizinio aktyvumo, miego), fizinės ir psichologinės sveikatos bei gerovės, rizikingo elgesio ir socialinės aplinkos aspektus. Apibendrindami tyrimo duomenis Kėdainių rajono savivaldybėje stebėjome situaciją, kad dauguma sveikatos rodiklių reikšmingai nesiskyrė nuo šalies vidurkio (45 kintamieji), 3 vertinti kintamieji (gyvensenos ir rizikingos elgsenos kategorijose) pasižymėjo reikšmingai geresne situacija ir 4 vertinti kintamieji (gyvensenos, sveikatos ir gerovės kategorijose) – reikšmingai blogesne. Išskirtos pagrindinės su mokyklinio amžiaus vaikų gyvensena ir sveikata susijusios problemos: miego kokybė, poilsio trūkumas, socialinio bendravimo ir paramos stoka tiek šeimoje, tiek mokyklos aplinkoje bei psichoemocinė sveikata.

Pasauliniai HBSC 2022 m. duomenys jau čia. Psichikos sveikatos srityje, Lietuva kitų šalių kontekste atrodo gana prastai. Daugiau apie tai skaitykite čia. Norėdami susipažinti su tarptautiniais rezultatais, spauskite čia.

2023 m. Birželio 7–9 dienomis LSMU Visuomenės sveikatos fakultetas ir Lietuvos tyrėjai priėmė daugiau nei 120 svečių iš 38 šalių konferencijoje, skirtoje paminėti HBSC tyrimo 40 metų jubiliejų.

Šios prasmingos šventės metu vyko įvairios diskusijos ir pranešimai, susiję su HBSC tyrimo duomenimis, o tyrėjai iš įvairių šalių mezgė prasmingus ryšius ir planavo bendrą tyrimo ateitį. Konferencijos-susitikimo metu žodis buvo suteiktas ir moksleiviams – pakviesti Anykščių ir Varėnos rajonų, Jonavos, Kauno ir Šiaulių miestų mokyklų 7–11 klasių mokiniai dalinosi mintimis apie tai, kas kelia didžiausią susirūpinimą jaunimui, kokius politinius su paauglių sveikata susijusius pokyčius jie norėtų matyti, ir kokias viltis jaunuoliai turi šiai sričiai ateityje.

Skaityti daugiau.

Paaugliai COVID-19 pandemijos akivaizdoje: gausius iššūkius įveikti padėjo socialinė aplinka ir savęs pažinimas.

Skaityti.

Paauglių psichoaktyvių medžiagų vartojimo tendencijos: Baltijos šalių ir Lenkijos svyravimai per pastaruosius dešimtmečius.

Skaityti.

Pamažu įsibėgėjant 2023-iems metams, norime pasidžiaugti praėjusiais metais nuveiktais darbais ir pasidalinti svarbiausiais HBSC tyrimo pagrindu išleistų mokslinių publikacijų rezultatais.

Pirmoji publikacija – Socialinės-ekonominės nelygybės ir paauglių sveikatos nusiskundimų sąsajos. Šioje publikacijoje autoriai analizuoja socialinių-ekonominių rodiklių sąsajas su jaunuolių subjektyviai suvokiamos sveikatos veiksniais. Tyrimo rezultatai, įtraukę net 45 šalių duomenis, atskleidė, kad prastesnė socialinė-ekonominė jaunuolių padėtis yra susijusi su dažniau išsakomais fiziniais ir psichologiniais sveikatos nusiskundimais. Skaityti daugiau.

Baiginėdami 2022 m. HBSC tyrimo duomenų vedimą, tolumoje jau matome finišo stotelę. Tikimės, kad nekantraujate išvysti tyrimo rezultatus ne mažiau nei mes nekantraujame jais pasidalinti!

Duomenų analizė yra nuoseklaus ir kruopštaus įdirbio reikalaujanti užduotis. Todėl prognozuojame, kad preliminarius rezultatus skelbsime gruodžio mėnesį.

Šių metų HBSC tyrimas Lietuvoje – jau beveik paskutinėje stotelėje. Šiuo metu tyrėjai aktyviai dirba perkeldami tyrimo duomenis į kompiuterius ir ruošiasi jų analizei. Nuoširdžiai dėkojame mokykloms, sutikusioms dalyvauti tyrime, ir visiems moksleiviams, skyrusiems laiką pildant išsamius klausimynus bei prisidėjusiems prie geresnio jų pažinimo. Pirmųjų tyrimo rezultatų laukite jau šių metų pabaigoje!

Šį pavasarį, balandžio 8 dieną prasidėjęs HBSC-2022 tyrimas Lietuvoje tebevyksta. Nuoširdžiai dėkojame mokykloms, jų personalui, ir žinoma –  tyrime dalyvaujantiems moksleiviams! Jeigu domitės ankstesniais tyrimais, maloniai kviečiame susipažinti su Lietuvos HBSC tyrimo rezultatais čia.

Sveikiname Tomą Vaičiūną sėkmingai apsigynus visuomenės sveikatos daktaro disertaciją HBSC tyrimo pagrindu!

Lietuvos HBSC tyrėjų ir tarptautinės HBSC bendruomenės narys Tomas Vaičiūnas, šių metų balandžio 13 dieną pristatė ir apgynė savo disertacinį darbą, parengtą remiantis Lietuvoje atlikto moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimo duomenimis.

Disertacijoje Tomas nagrinėjo psichosocialinius mokyklos aplinkos veiksnius ir jų sąsajas su paauglių elgsena, fizine ir emocine sveikata. Šis darbas leido pažvelgti į mokinių gyvensenos ir sveikatos nusiskundimų raišką Lietuvoje dar netirtu kampu, įvertinant kokią svarbą šiems veiksniams daro kompleksinė sveikatą tausojančios mokyklos aplinka.

Tomas pabrėžia, kad sveika gyvensena turėtų būti nuosekliai ugdoma nuo pat mažens, skiriant ypatingą dėmesį ligų prevencijai ir sveikatos išsaugojimui. Jo atlikto tyrimo rezultatai, pabrėžiantys Lietuvos mokinių mokymosi ir mokymo aplinkos veiksnių svarbą psichosocialinei moksleivių gerovei, galės būti panaudojami formuojant švietimo ir mokslo politikos kryptis, o taip pat yra aktualūs ugdymo įstaigų vadovams ir ugdytojams.

Visą Tomo Vaičiūno disertacinį darbą galima paskaityti čia.

Lietuvoje pradedamas vykdyti HBSC tyrimas. Jau aštuntą pavasarį Lietuvos tyrėjai lankysis šalies mokyklose atlikdami mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimą (HBSC), leidžiantį iš arčiau pažvelgti kaip ir kuo gyvena Lietuvos moksleiviai.

HBSC – kas tai?

HBSC (Health Behaviour in School-aged Children) yra tarptautinis paauglių sveikatos ir gyvensenos tyrimas, organizuojamas Pasaulio sveikatos organizacijos nuo 1984-ųjų. Jo tikslas – išsiaiškinti mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos ir gyvensenos ypatumus, geriau suprasti kokią įtaką šiems veiksniams daro socialinė aplinka, atitinkamai informuoti institucijas, atsakingas už sprendimus, gerinančius jaunų žmonių gyvenimą.

Tyrimas atliekamas kas ketverius metus, jame dalyvauja šalys iš visos Europos ir kai kurių pasaulio šalių, jų gretos bėgant metams vis gausėja. Lietuva į šią iniciatyvą įsitraukė dar 1994-aisiais, tad šiemet tyrimas mūsų šalyje vykdomas jau aštuntą kartą. Jo metu bus apklausiami mokiniai iš 5-os, 7-os, 9-os ir, pirmą kartą, 11-os klasės.

Kodėl HBSC yra svarbus?

Kiekvienas paauglys turi savo asmeninį gyvenimą, kupiną įspūdžių, nuotykių, ir, žinoma, sunkumų. Aplinka, kurioje jie auga šiandien, formuoja, kokiomis asmenybėmis jie taps palikę mokyklos suolą.

Dalyvaudami HBSC tyrime, moksleiviai prisideda prie platesnio savo ir savo bendraamžių pažinimo. Ištyrę ir supratę paauglių gyvensenos ir sveikatos ypatumus, suteikiame jiems galimybę pasisakyti, su kokiomis problemomis jie susiduria savo kasdieniame gyvenime, kas juos džiugina ar liūdina, įkvepia ar neramina. Kiekvienas HBSC tyrimo dalyvis gali didžiuotis, kad prisidėjo prie bendros paauglių fizinės ir emocinės gerovės.

Į tyrimo rezultatus atsižvelgia politiniai ir visuomeniniai veikėjai valstybių, savivaldybių ir mokyklų lygmenyse, priimdami sprendimus, tiesiogiai liečiančius jaunąją kartą. Lygindami rezultatus su praėjusių metų tyrimais, galima pastebėti pokyčius ir daryti atitinkamas išvadas, leidžiančias geriau suprasti, kokių sveikatingumo priemonių reikėtų imtis, kokias iniciatyvas reikėtų šalinti ar keisti.

Atidžiau pažvelgti į aplinką kurioje gyvena ir auga jaunuoliai gali būti nedrąsu. Tačiau tai – vienintelis būdas atpažinti plika akimi nematomas problemas ir atliepti į jaunosios kartos poreikius, taip kuriant palankią terpę formuotis ateities kartai.

Šiandien buvo paskelbta tarptautinė HBSC tyrimo ataskaita, atskleidžianti 2017–2018 m. rezultatus 45 šalyse – Europoje ir Kanadoje. HBSC yra ilgametis moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimas, atliekamas kas 4 metus pagal vieningą protokolą. Ataskaitoje pabrėžiama, kad tarptautiniu mastu yra stebimas 11–15 m. paauglių psichikos gerovės prastėjimas, tarp pagrindinių iššūkių taip pat išlieka nepakankamas fizinis aktyvumas, nepalankūs mitybos įpročiai, nepakankamai mažėjantis rizikingos elgsenos paplitimas. Kaip Lietuva atrodo kitų šalių kontekste?

• 1 tomas: pagrindiniai rezultatai
• 2 tomas: pagrindiniai duomenys

Lietuvos moksleiviai patenkinti gyvenimu, tačiau daugėja irzlumo ir nervingumo

Vertinant paauglių psichikos sveikatos ir gerovės ypatumus pastebima, kad įvairiose šalyse po truputį didėja irzlumo, nervingumo, prastos nuotaikos paplitimas. Tai nustatyta ir Lietuvoje – šiuo požiūriu mūsų šalis yra tarptautinio sąrašo viduryje, o jauniausioji 11-mečių grupė yra pastebimai palankesnėje situacijoje negu jų bendraamžiai Europoje. Lyginant su kitomis šalimis taip pat verta pastebėti, kad mūsų moksleiviai yra labiau patenkinti savo gyvenimu ir vertina savo sveikatą šiek tiek geriau negu vidutiniškai Europoje.

Patyčios neatsitraukia, keičia savo veidą ir formą

Kita vertus, vis dar nerimą kelią ypatingas patyčių reiškinio paplitimas – vertinant tarp kitų šalių, Lietuvos moksleiviai nurodo didžiausią šio reiškinio paplitimą. Rodiklis visoje Europoje ir Lietuvoje per paskutinius 4 metus mažėjo, tačiau labai nežymiai. Kinta ne tik patyčių forma, bet ir jų vieta – vis labiau populiarėja internetinės patyčios, o šiuo klausimu Lietuva taip pat yra tarp „lyderiaujančių“ šalių. Dėl to šalyje yra labai svarbu tęsti patyčių prevencines programas, jas orientuojant tiek į pačius vaikus, tiek į bendruomenes ir mokyklas. Tai aktualu atsižvelgiant į ankstesnius LSMU tyrėjų rezultatus, kurie atskleidė, kad didesnis patyčių paplitimas tiesiogiai susijęs su prastesne socialine parama iš mokytojų, bendraamžių ir šeimos. Socialinės paramos atžvilgiu, Lietuva kitų šalių kontekste taip pat yra tarp prasčiausių.

Prasta burnos higiena, mažas fizinis aktyvumas, ne itin palankūs mitybos įpročiai

HBSC tyrime taip pat yra vertinami gyvensenos įpročiai. Tarptautinėje ataskaitoje matoma, kad vis mažėja jaunuolių fizinis aktyvumas – tiek intensyvus, tiek ir kasdienis laisvalaikio. Tai nustatyta ir Lietuvoje – ir vertėtų pabrėžti, kad intensyvaus fizinio aktyvumo požiūriu Lietuvos moksleiviai yra pasyviųjų šalių grupėje. Fizinis aktyvumas yra ypač svarbus sveikatos aspektas, iš dalies galintis kompensuoti ar sušvelninti nepalankią psichoemocinę savijautą.

Lyginant paauglių mitybos įpročius tarptautiniame kontekste, Lietuvos jaunuoliai mažiau vartoja saldumynų ir gazuotų saldžiųjų gėrimų, tačiau daugeliu mitybos atžvilgių Lietuva yra prasčiau vidurkio. Tai matoma tiek vertinant vaisių, daržovių vartojimą, tiek ir pusryčiavimo dažnumą. Ypač prasta padėtis kalbant apie burnos higieną – mūsų šalyje paaugliai gerokai rečiau reguliariai valosi dantis. Nepaisant šalies pažangos, šiuo atžvilgiu Lietuva yra artimesnė posovietinėms šalims negu Vakarų Europai.

Sąlyginis stabilumas alkoholio ir rūkymo srityje

Per pastaruosius metus, tarp Lietuvos paauglių šiek tiek sumažėjo alkoholio vartojimas ir stabilizavosi rūkymas, tačiau vertinant tarptautiniu mastu, mūsų šalies moksleiviai vis dar yra tarp rizikingiausių šalių. Dėl to yra labai svarbu, kad ne tik valstybės politika, bet ir visuomenė, bendruomenė, šeima prisidėtų prie sveikos, sveikatą tausojančios asmenybės ugdymo – ne tik juos mokydama, bet ir savo elgsenos pavyzdžiu.

Apibendrinimas

Taigi, nors ir daugelyje gyvensenos ir sveikatos rodiklių Lietuvoje 2014–2018 m. buvo stebimas pagerėjimas, tačiau lyginant tarptautiniu mastu mūsų šalis pasižymi dažniau prastesniais negu geresniais rezultatais kitų Europos šalių kontekste. Tai rodo, kad pastangos sprendžiant paauglių visuomenės sveikatos problemas turėtų būti intensyvesnės, kryptingesnės ir įvairiapusiškesnės. Specifiškai kalbant apie jaunuolio gyvenseną ir sveikatą, svarbu turėti omenyje didelę psichologinių ir socialinių dirgiklių gausą jo kasdienybėje – tai lemia, kad greta anksčiau pagrindiniais laikytų fizinės sveikatos rodiklių yra labai aktualu atsižvelgti ir investuoti į psichoemocinę savijautą. Čia svarbu tiek asmeninės jaunuolio pastangos, tiek ir šeimos, bendruomenės, valstybės parama – ir ne vien tik finansinė.

Gegužės 19 d. bus paviešinta tarptautinė 2017–2018 metų HBSC tyrimo ataskaita. Joje bus galima pamatyti, kaip Lietuvos 11–15-mečiai atrodo kitų 44 šalių kontekste vertinant sveikatą ir gerovę.

Socialiniai tinklai – kone kiekvieno paauglio kasdienybės dalis, čia vyksta intensyvus bendravimas, užmezgamos naujos pažintys, dalijamasi mintimis ir svarbiomis akimirkomis.

Vis tik remiantis naujausiais HBSC tyrimo rezultatais, 8–13 proc. Lietuvos moksleivių būdingas probleminis socialinių tinklų naudojimas.

Lietuvos mokslininkai nustatė, kad toks socialinių tinklų naudojimas susijęs su dukart dažnesniais miego sunkumais ir dvigubai mažesniu pasitenkinimu gyvenimu, o tarp merginų – dar ir su mažesniu fiziniu aktyvumu.

Tokie rezultatai leidžia daryti prielaidas, kad probleminis, pernelyg intensyvus socialinių tinklų naudojimas yra vienas iš rizikos veiksnių, sąlygojančių prastesnę paauglio savijautą ir sveikatą.

Išsamiau žr. https://dx.doi.org/10.1177/0033294120922481

Sveikiname Jus HBSC svetainėje.